Labas, mano vardas Dominykas Kazimieras. Mano pažintis su muzika prasidėjo dar pirmoje klasėje, kai tėvai išleido į muzikos mokyklą. Nuo pat mažų dienų žinojau, kad darau kažką daugiau. Nors mūsų muzikos mokykloje ir nebuvo grandiozinių kelionių ar neįtikėtinai aukšto lygio konkursu, aš gerai žinojau kad darau truputį daugiau nei visi tie, kurie muzikos mokyklos nelanko. Galbūt tai iš dalies buvo puikių pedagogų nuopelnas, galbūt pats mokyklos vibe’as prie to prisidėjo . Nežinau. Žinau tai, kad muzikos mokyklos lankymas man išėjo į naudą. Ir aš nekalbu apie muzikinius sugebėjimus, kuriuos gavau lankydmas muzikalkę. Kalbu apie dalykus, kurių dėka tapau žmogumi.
Kai buvau labai mažas, buvau nepaklusnus ir išdykęs. Vieną kartą per savo nepaklusnumą pravirkdžiau mokytoją. Dėl to man dabar yra labai gėda, tačiau būtent tą dieną supratau, kas yra elementari pagarba kitam žmogui ir jo darbui.
Koncertų metu sėdėdamas salėje visiškai nekreipdavau dėmesio į tai, ką daro žmogus scenoje. Tačiau kai pirma karta scenoje susiknisau, supratau, kad tie žmonės daro velniškai didelį darbą. Po to įvykio pradėjau klausytis kitų. Ir ne tik žmonių ant scenos, bet ir žmonių aplinkui. Supratau, kad kiekvienas pokalbis yra savotiška klausytojo ir atlikėjo imitacija.
Galų gale – labai mažai grojau. Neslėpsiu, tas atsiliepia ir dabar, kai tenka atdirbti tai, ko nepasimokiau laiku. Tačiau būtent dabar, atidirbinėdamas už tas aplaidumo akimirkas, suprantu, kad vaikai muzikos mokyklose ne tiek mokosi groti, kiek mokosi pačios darbo etikos. Būkit tikri. Visas šitas fail’ų paketas tikrai atsitiks ir Jūsų vaikui. Ir aš labai tikiuosi, kad visa tai jam atsitiks salyginai jauno amžiaus. O viena geriausių vietų pasimokyti iš savo fail’ų yra muzikos mokykla.
Paklausit, kurioje vietoje čia milijonas? Atsakysiu – milijonas emocijų. Aš labai džiaugiuosi, kai matau, kad mūsų muzikos mokykloje vaikai šypsosi, verkia, nerimauja, pykstasi, vėl susidraugauja… Jie visa tai patiria saugiausioje vietoje pasaulyje. Muzikos mokykloje. “Ugnelėje“ dirbu dar tik antrus metus, tačiau drąsiai galiu sakyti, kad tai yra žingsnis į priekį mano kelionėje. Ir muzikinėje, ir žmogiškoje.
Mūsų choras 