Tik pradėjus rašyti šį įrašą, pagalvojau apie lietuvių liaudies patarlę: „žuvis kur giliau, žmogus kur geriau“. Ir nerandu geresnės frazės mūsų nuolatiniams ieškojimams, profesiniam keliui, tarpusavio bendravimui apibūdinti. Natūraliai norime, kad viskas tiek mums, tiek mūsų artimiesiems būtų gerai, kad juos lydėtų sėkmė, džiaugsmas, ramybė. Bet ne visada būna taip, kaip norime. Būna dienų, kai tik pabudus nesinori nieko daryti, kamuoja liūdnos mintys, atrodo, net mašinos ir namai, pro kuriuos kasdien praeiname skubėdami atlikti reikalų, pilkesni, o dar, žinoma, nuolatinis melancholiškos nuotaikos palydovas – blogas oras… Kiekvienas iš mūsų turime savus būdus, kaip kovoti su neigiamomis emocijomis: vienam padeda išsikalbėjimas, kitam – geras kino filmas ar mėgstama muzika, trečias renkasi sporto salę. Tačiau yra būdas, kurį renkasi tikriausiai didžiausia dalis žmonių – liūdesį, pyktį ir kitas neigiamas emocijas stengiasi ignoruoti. Man atrodo, tai pats blogiausias problemos sprendimo būdas.
Emocijos skirstomos į teigiamas ir neigiamas. Bet ar tai teisinga? Teigiamos emocijos išskiriamos tokios: pasitenkinimas, ramybė, džiaugsmas, pasididžiavimas, susidomėjimas ir kt. Šie jausmai mums padeda tobulėti, bręsti, mokytis, sužinoti. Bet kaip žinotume, kad didžiuojamės, jei niekada nejaustume nusivylimo? Kaip džiūgautume, jei nežinotume, ką reiškia liūdėti? Neigiamos emocijos – liūdesys, pasišlykštėjimas, pyktis, baimė – gali būti nukreipiamos tinkama linkme, tada jose galime įžvelgti naudą. Baimė mus moko priimti sprendimus, pyktis – elgtis ir bendrauti adekvačiai, liūdesys nuolat įkvepia tikėti, kad tuoj bus geriau. Todėl ar tikrai galime taip drastiškai atskirti ir jausmus padalinti į šias dvi grupes? Žinau tik tai, kad būtent šios emocijos mūsų gyvenimą padaro įdomų.
Prieš keletą savaičių atlikau tyrimą. Anonimiškai apklausdama 30 mokinių siekiau išsiaiškinti, kas jų nuomone yra neigiamos emocijos, kaip jie geba su jomis susitvarkyti ir kokią įtaką žmogaus emocijoms turi muzika. Prisipažinsiu, buvo sunku skaityti atsakymų anketas. Supratau, kad vaikai net anoniminių apklausų metu droviai dalinasi savo mintimis apie pojūčius, vengia atsakinėti į atvirus klausimus. Kaip ir reikėjo tikėtis, neigiamomis emocijomis vaikai įvardino liūdesį, pyktį, pavydą, baimę. Anketoje paklausus, kaip paauglys geba susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, net 57% mokinių atsakė, kad su neigiamomis emocijomis tvarkytis nesugeba, jas išgyvena vieni arba ignoruoja savo vidinius išgyvenimus. 33% apklaustųjų su šiomis emocijomis „tvarkosi“ kalbėdami, arba turėdami savo specifinių būdų ir tik 10% mokinių savo emocijas iš tiesų išgyvena – muzikuodami, klausydami sau patinkančių atlikėjų, kūrinių. Negaliu pasakyti, kad šie skaičiai mane nustebino ar sukrėtė. Viskas pasidaro aišku, kai pagalvoju, kaip komunikuojame su liūdnu, nusivylusiu, piktu žmogumi: „viskas bus gerai“, „nusiramink“, „baik“, „kodėl taip elgiesi“ ir pan., patys skatindami savijautą ignoruoti, pakeisti.
Norėdama patyrinėti, kaip mano mokinių emocijas ir potyrius veikia muzika, pakviečiau juos paklausyti W.A.Mozart Lacrimosa iš Requiem. Anketoje paklausus, kokius pojūčius sukelia šis kūrinys, keletas mokinių rašė, kad jaučia skausmą, nerimą, liūdesį ir pyktį. Buvo vaikų, kuriems ši muzika pasirodė didinga, pakili, sukrečianti. Žinoma, kai kurie klausydami šios mišių dalies nejautė nieko, arba bent taip rašė savo atsakyme. Atlikusi šį tyrimą, pasitvirtinau, kad muzika ne tik pradžiugina, nuteikia pakiliai ir linksmai. Muzika – kur kas galingesnis menas, galintis įskaudinti, nuliūdinti ir sukrėsti, bet tuo pat metu tai tikriausiai vienas veiksmingiausių būdų išgyventi liūdesį, pyktį ir kitas emocijas.
Būdama mokytoja suprantu, kad mano pareiga pastebėti, išklausyti ir palaikyti kiekvieną vaiką. Noriu būti žmogumi, kuriuo vaikai pasitiki – gali pasakyti savo paslaptis ir pasidalinti širdgėla. Manau, kad visi su vaikais dirbantys žmonės neturėtų užsimiršti, kokią įtaką jie daro jų emocijų raidoje. Skatinti vaikus ne užgniaužti emocijas, o ieškoti būdų jas patyrinėti. Muzika yra labai stiprus įrankis šiame sudėtingame kelyje.
Mūsų choras 