Šią savaitę galvoju, kad mes, žmonės, vis dėlto tikrai galime žymiai daugiau, nei mums patiems atrodo. Gebame per vieną naktį imti ir pakeisti savo principines nuostatas, jei to reikalauja aplinkybės. Gebame, jei reikia, iš kirvio išvirti sriubą. Gebame, jei norime, kasdien nustebinti patys save.
Per du karantino mėnesius buvome jau beveik pripratę prie nuotolinio mokymo – susidėliojo sistema, išryškėjo nauji prioritetai, atsirado nauja dinamika. Nepaisant to, žinoma, kiekvieną dieną visi – ir mokytojai, ir choristai – ilgėjomės choro garso, to stebuklo, kuris nutinka visiems vienoje patalpoje dainuojant kartu. Man, atvirai pasakius, po tų dviejų karantino mėnesių jau buvo sunku nepasiduodant emocijoms klausyti chorinės muzikos įrašų… Todėl, vos tik Vyriausybei paskelbus, kad atnaujinamas vaikų neformalusis ugdymas, mūsų vaikai iškart pradėjo grįžti į klases.
Bet kaip į jas grįžti saugiai, kai ribojamas žmonių vienoje patalpoje kiekis ir juos skiriantis atstumas, kai dauguma draudimų yra virtę rekomendacijomis ir sprendimų pasekmės gula ant kiekvienos mokyklos ir kiekvieno kolektyvo vadovo pečių? Prieš pakviesdami vaikus sugrįžti į klases apie tai svarstėme labai daug. Buvo nemaža pagunda dar šiek tiek pasilikti virtualioje erdvėje, kurioje nėra jokių virusų ir jokių pavojų. Tiksliau… atrodo, kad nėra jokių pavojų.
Po tų dviejų mėnesių vaikų veidai ekrane darėsi vis liūdnesni ir pilkesni. Nepaisant mūsų pastangų juos ugdant dar ir prablaškyti, pralinksminti, išjudinti, matėme, kad dauguma vaikų pradėjo tiesiog vysti kaip gėlės, negaunančios pakankamai saulės šviesos. “Saugi“ erdvė, turėjusi vaikus apginti nuo išorės pavojų, siurbė jų gyvybinę energiją, ir mes sau pasakėme, kad privalome jiems suteikti galimybę grįžti į klases, kai tik tai bus įmanoma.
Šiuo atveju informaciją rinkti ir užsienio kolegų patirtimi vadovautis buvo šiek tiek sunkiau nei ruošiantis virtualiam ugdymui, nes kiekvienoje valstybėje tiek epidemiologinė situacija, tiek vyriausybių nurodymai skiriasi. Vis dėlto perskaitėme kiek įmanoma daugiau sugrįžimo į repeticijas planų, kuriais internete dalinosi Amerikos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių chorai ir chorinės asociacijos ir, atsižvelgdami į situaciją Lietuvoje, pasiruošėme savo planą.
Žinoma, tai nereiškia, kad sprendimai, kuriuos priėmėme savo mokykloje, tiks visiems – kiekvienos mokyklos ir choro bendruomenė ir galimybės tikrai skiriasi, ir prieš pradedant grįžti svarbu įsivertinti savo kolektyvo ir darbuotojų stiprybes ir silpnybes, rizikas ir poreikius.
Esminė nuostata, kuria kol kas vadovaujamės mes – ugdymas yra mišrus. Tai reiškia, kad dalis vaikų ateina į pamokas fiziškai, o kita dalis pasiliko mokytis virtualiai. Pasiskirstymas įvyko labai natūraliai: tėvams leidome pasirinkti, kuris variantas jiems būtų priimtinesnis, ir virtualiai mokytis nusprendė likti maždaug pusė visų mokinių. Virtualiai dirbantys vaikai prisijungia tuo pačiu metu, kai fiziškai į mokyklą ateina jų grupės draugai – vadinasi, mokytojai tuo pačiu metu turi dirbti ir su atėjusiais, ir su prisijungusiais. Mokytojams tai yra nepaprastai sudėtinga, bet, kad ir kaip skaičiavome, visiškai atskirti fizines ir virtualias grupes buvo neįmanoma: mokytojams tai būtų reiškę dvigubai ilgesnį darbo ir pasiruošimo laiką už tą patį atlyginimą (mokesčio kelti, žinoma, net nesvarstėme, net priešingai – tėvams šiuo laikotarpiu esame pasiūlę nuolaidas). Fiziškai ateinantiems vaikams ir mokytojams aprašėme naujas darbo taisykles. Prieš grįždami į klases, tiesą sakant, jautėmės kaip prieš Rugsėjo pirmąją – vaikai, nepaisant nuotolinio ugdymo, pasiilgti ir pasiilgę, tvarkaraštis naujas, o dar tos saugumo priemonės… Į pirmas repeticijas gražiau pasipuošę atėjo ne tik mokytojai, bet ir kai kurie vaikai :)
BENDROJI TVARKA
Trumpinamos repeticijos, nedaromos pertraukos
Kiekviena grupinė pamoka trunka iki 1 valandos. Repeticijos vyksta be pertraukos, kad vaikai mažiau kontaktuotų tarpusavyje.
Ilginamos pertraukos tarp repeticijų
Tarp visų grupinių pamokų yra 30 min. tarpai, tarp individualių pamokų – 15 min. Šių pertraukų metu iš patalpos turi išeiti visi pamokoje dalyvavę vaikai, patalpa vėdinama ir dezinfekuojama.
Vaikai skaidomi į grupes, grupės tarpusavyje nekontaktuoja
Repeticijos vyksta grupėse iki 15 vaikų, po pamokos vaikai per 10 min. turi palikti patalpas. Į grupines pamokas vaikai gali atvykti likus ne daugiau nei 10 min. iki pamokos pradžios. Tik taip galime užtikrinti, kad skirtingos grupės tarpusavyje nekontaktuotų. Naudojame papildomą įėjimą, kurį iki šiol naudodavo tik mokytojai, kad skirtingose auditorijose dirbantys vaikai vieni kitų net nematytų.
Tėvai vaikus gali palydėti tik iki durų
Tėvams į vidų patekti negalima, jų prašome vaikus palydėti tik iki durų. Tėvų patogumui prie įėjimo lauke pastatėme kėdžių – jei vaiko pasiimti ateina per anksti, prašome laukti ten.
Vaikai grupinėse pamokose dirba su apsauginiais skydeliais
Visiems vaikams nuo 6 m. nupirkome po asmeninį apsauginį skydelį, kurį jie privalo dėvėti per grupines pamokas. Skydeliai yra paliekami ir dezinfekuojami mokykloje. Mokytojai taip pat dirba su skydeliais. Individualių pamokų metų skydelius gali dėvėti tik mokytojai.
Vaikai privalo dezinfekuoti rankas
Dezinfekciniu skysčiu aprūpiname, mokytojai atsakingi už kontroliavimą, kad kiekvienas vaikas rankas dezinfekuotų prieš ir po kiekvienos grupinės pamokos. Jei vaikas turi alergijų ar itin jautrią odą, tėvų prašome pasirūpinti, kad turėtų savo dezinfekcinio skysčio.
Matuojama temperatūra
Prieš kiekvieną pamoką visiems vaikams bekontakčiu termometru matuojame temperatūrą – jei kuriam nors vaikui ji būtų pakilusi, mokytojas tą vaiką siųstų namo.
Jokio dalinimosi natomis
Kiekvienas vaikas turi savo segtuvą, visas gautas natas sega tiesiai ten ir segtuvais nesidalina.
ATMINTINĖ MOKYTOJAMS
Prieš pamoką:
• Į lauką išneškite kėdžių tėvams (jei jos dar neišneštos)
• Vaikus pasitikite prie durų
• Neįleiskite tėvų į vidų
• Išdalinkite vaikams skydelius su jų vardais
• Dezinfekuokite visiems vaikams rankas ir dezinfekuokitės patys
Pamokos eigoje:
• Nedarykite pertraukų
• Stebėkite, kad vaikai nekrapštinėtų veidų
Po pamokos:
• Surinkite skydelius
• Dezinfekuokite visiems vaikams rankas ir dezinfekuokitės patys
• Palydėkite vaikus iki durų ir atiduokite tėvams į rankas
• Neįleiskite tėvų į vidų
• Jei tai yra paskutinė tos dienos pamoka mokykloje – į vidų iš lauko suneškite kėdes ir dezinfekavę į dėžes sumestus skydelius juos sukabinkite
Tarpuose tarp pamokų:
• Plačiai atidarę langus išvėdinkite patalpą
• Dezinfekuokite viską, ką lietė vaikai: stalus, rankenas, metalinius kėdžių kraštus, pianino klaviatūrą
Visada:
• Dėvėkite skydelį
• Negąsdinkite vaikų – jie turi laikytis taisyklių, bet neturi jaustis kaip karo zonoje 😊
REFLEKSIJA
Ar patogu dainuoti su skydeliais? Žinoma, kad ne. Ar lengva dainuoti mažomis grupėmis? Žinoma, kad ne. Ar mokytojams patogu vienu metu dirbti ir su gyvai atėjusias, ir virtualiai prisijungusiais vaikais? Tikrai ne. Bet visa tai yra žymiai panašiau į įprastą gyvenimą nei virtualus darbas. Dainuodami su skydeliais vaikai labai gerai girdi save, todėl daugiau nei įprastai dirba su intonacija ir garso formavimu. Buvo labai įdomu, kaip po dviejų mėnesių darbo namuose vaikams seksis dainuoti – o dar turint galvoje, kad dainuoti jie gali tik mažais ansambliais ir su skydeliais. Įsirašėme kelis trumpus klipus: pirmajame klipe dainuoja 7 mergaitės, susitikusios patį pirmą kartą po karantino, antrajame – 6 mergaitės antroje repeticijoje. Abu kūrinius vaikai mokėsi virtualiai karantino metu. Mišrų darbą ketiname tęsti iki pat mokslo metų pabaigos – juos, beje, šiek tiek prasitęsėme, norėdami atsigriebti už laiką, kurį praradome techninėms detalėms ir sutrumpinę pamokas. Baigiamieji egzaminai šiemet vyks kitaip nei įprasta, bet tikrai vyks. Iš visų jėgų bandysime vaikams suteikti sąlygas kuo labiau priartėti prie normalaus gyvenimo – nes į jį tikrai ketiname sugrįžti!
Mūsų choras 